toluma

tolumà sf. (3^b) DŽ, NdŽ, DrskŽ, (3^a) RŽ, NdŽ; L, Rtr 1. L, LL19, Š, BŽ109, Mlk toli esanti vieta, tolis: Iš tokios tolumõs kur tu pareisi! Drsk. Jie eidami per mišką paklydo ir labai pradžiugo, kaip tolumoj pamatė žiburėlį LTR(Užp). Simanas nutilo ir liūdnom akim žiūrėjo tolumon J.Bil. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas P.Cvir. Ta žmona iš tolumõs ma[n] parašė laišką Jrb. Tolumoj tėvynė mano dunkso S.Nėr. | prk.: Reikia susitelkti į vieną tašką, žvelgti gilumon, o ne į tolumą rš. 2. Krt didelis kelias, atstumas, nuotolis, tolis: Tolumõs tai nėra – pusė kilometro Dv. Ale tolumà važiuot, tai tegu jis vandeniu nueina Lp. Ferma čia galukas, tolumà DrskŽ. 3. į praeitį arba ateitį nutolęs laikas: Pažiūrau in tõlumą – vič visi stovi akysa Drsk. Jokia vilties žvaigždelė nebešvietė ir nebežibėjo jai nei artumoje, nei tolumoje A.Vien. Šunes pradžia, kaip ir žmogaus, slepias amžių tolumoje Blv. Dabar iš laiko ir vietos tolumos ėmė kitaip vertinti patį Napoleoną A.Janul.